Vienas dažnesnių tyrimų, o gal ir net pats dažniausias. Kuo jis toks ypatingas ?
CRB – C-reaktyvus baltymas, šiemet švęstų 92 metų sukaktį. Tirdami pneumokoko sukeltą infekciją, 1930 m. atrado Williamas Tillettas ir Thomas Francis iš Rokfelerio universiteto, kraujyje rado ūmios fazės baltymą – C-reaktyvų baltymą.
CRB yra baltymas, pradedamas gaminti kepenyse kuomet atsiranda uždegimas organizme. Todėl šis tyrimas yra itin svarbus diagnozuojant uždegimą, autoimunines ligas ar vėliau, kai lėtines ligas reikia stebėti.
CRB atsakys koks uždegimas?
CRB nėra labai specifiškas, mat jis negali parodyti, kur ir koks yra uždegimas, bet, kartu su kitais tyrimais, gali labai padėti nuspręsti ar diagnozuoti ligą.Taip pat CRB kiekis gali padėti nuspręsti, kokio pobūdžio uždegimas – ūmus , kaip pvz. plaučių uždegimas, ar lėtinis uždegimas pvz. reumatoidinis artritas. Taip pat naudingas,nes, kintant jo kiekiui, galima stebėti kaip sekasi sveikti
Dj-CRB?
Didelio jautrumo C reaktyvaus baltymo (dj-CRB) testas yra jautresnis nei standartinis CRB testas. Tai reiškia, kad didelio jautrumo testas gali aptikti nedidelį standartinio CRB lygio padidėjimą. Dj-CRB testas gali būti naudojamas norint nustatyti riziką susirgti širdies kraujagyslių ligomis. Tačiau tyrimas nėra labai jautrus ir nėra labai plačiai naudojamas
C-reaktyvus baltymas (CRB). Kada atlikti CRB?
Kai susergate ūmiai – karščiuojate, skauda gerklę, ausį, vemiate, viduriuojate, “laužo” kaulus, skauda raumenis…
Kai turite lėtinių ligų, pvz. reumatoidinį atritą – stebėti ar nėra paūmėjimo.
Neretai šis tyrimas labai svarbus, kai reikia atskirti ar virusinė ar bakterinė infekcija. Neretais atvejais, esant virusinei infekcijai, CRB kiekis būna nedidelis.
