Du veiksmai, kurie atskleis Jūsų širdies darbą

Širdies veiklą atspindi – ritmas,  kraujospūdis, kraujo tyrimai. Neretai ritmą ir kraujospūdį reikia mokėti  vertinti pačiam, ypač, jei sportuojate, sergate širdies kraujagyslių ligomis, diabetu ar šiaip pasijautėte blogai.

Pulsas, atspindi širdies susitraukimų dažnį, t.y ritmą. Kiekvienas pulsas sutampa su širdies plakimu, kuris pumpuoja kraują per jūsų arterijas.

Jusdami pulsą galite nustatyti, kaip greitai plaka jūsų širdis ir ar jis reguliarus. Jūsų širdies susitraukimų dažnis – tai širdies plakimų skaičius per 1 minutę.

Normaliai pulsas turi būti reguliarus, nuo 60 iki 80 kartų per minutę. Pulso dažnis priklauso nuo fizinio krūvio, emocinės būklės, vartojamų vaistų, kūno ar oro temperatūros.

Norėdami patys išmatuoti pulsą:

  •    Pasidėkite matomoje vietoje laikrodį su sekundine rodykle.
  •    Uždėkite rodomąjį ir didįjį rankos pirštą ant kitos rankos  riešo vidinės pusės  išorinio krašto. Turėtumėte jausti bakstelėjimą arba pulsavimą į pirštus.
  •    Suskaičiuokite stuktelėjimų  skaičių per 60 sekundžių.

Jei reikia pulso ramybės metu, tai taip ir darykite 😊 Tuomet nematuokite, kai esate susinervinęs, iškart po fizinio krūvio.

Pasimatuokite kraujospūdį

Kraujospūdis yra kraujo jėga/spaudimas, nukreipta į jūsų arterijų sieneles. Arterinis kraujo spaudimas susideda iš dviejų dalių:

  • sistolinis kraujospūdis. Tai yra slėgis jūsų arterijose, kai jūsų širdis išstumia kraują – tai yra didžiausias tuo metu kraujo spaudimas. Dar kitaip jis vadinamas „viršutiniu“.
  • diastolinis kraujospūdis. Tai spaudimas kraujagyslių sieneles,, kai jūsų širdis yra atsipalaidavusi, tarp širdies plakimų. Dar vadinamas „apatiniu”. Tai yra žemiausias kraujo spaudimas.

Kaip matuoti:

  • Atsisėskite, įsitaisykite patogiai, atsiremkite, pėdos abi ant grindų ir taip pabūkite kelias minutes.
  • Jūsų ranka turi būti padėta ant lygaus paviršiaus (pavyzdžiui, stalo), o žastas turi būti širdies lygyje. Įsitikinkite, kad manžetės apačia yra tiesiai virš alkūnės linkio.
  • Pamatuoti reiktų kelis kartus iš eilės.
  • Matuokite kiekvieną dieną tuo pačiu metu.

Jūsų kraujospūdis gali padidėti arba mažėti priklausomai nuo jūsų amžiaus, širdies būklės, emocijų, aktyvumo ir vartojamų vaistų. Vienas aukštas rodmuo nereiškia, kad turite aukštą kraujospūdį. Turite jį išmatuoti skirtingu metu, kol ilsitės, kad sužinotumėte įprastus skaičius.

Kraujo tyrimai

Kraujo tyrimai gali padėti diagnozuoti širdies ligas, ar  įvertinti komplikacijas bei jų riziką jau sergant širdies kraujagyslių ligomis

Tyrimai būtų tokie: natrio, kalio kiekis, lipidograma (gali nustatyti jūsų cholesterolio kiekį, įskaitant MTL „blogąjį“ cholesterolį ir DTL „gerąjį“ cholesterolį), kreatinino, šlapalo kiekis, skydliaukės hormonus, šlapimo tyrimą.

ru_RUРусский