Arterinė hipertenzija: simptomai, tipai, priežastys ir ką daryti

Arterinė hipertenzija, dar vadinama hipertonine liga – tai dažnas, bet klastingas sveikatos sutrikimas, kai ilgą laiką padidėjęs kraujo spaudimas veikia širdį, kraujagysles ir kitus organus. Tačiau laiku pastebėjus šią būklę, ją galima sėkmingai kontroliuoti.

Kas yra arterinė hipertenzija ir kodėl ji pavojinga?

Arterinė hipertenzija diagnozuojama, kai kraujo spaudimas nuolat viršija 140/90 mmHg. Pirmasis skaičius (sistolinis spaudimas) rodo širdies susitraukimo metu susidarantį spaudimą, o antrasis (diastolinis) – spaudimą širdžiai ilsintis.

Padidėjęs spaudimas ne tik kenkia kraujagyslėms, bet ir apkrauna širdį, didina infarkto, insulto, inkstų ir kitų organų pažeidimo riziką.

Kokie yra arterinės hipertenzijos simptomai?

Dažniausiai hipertenzija vystosi be aiškių simptomų. Tačiau kartais gali pasireikšti:

• Galvos skausmas,

• Nuovargis,

• Svaigulys,

• Kraujavimas iš nosies,

• Širdies plakimas,

• Nerimas, prakaitavimas (ypač hipertenzinės krizės metu).

Hipertenzinė krizė – tai būklė, kai spaudimas labai stipriai padidėja (viršija 180/120 mmHg). Tokiu atveju būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Kokie yra arterinės hipertenzijos tipai?

1. Pirminė (esminė) hipertenzija
Ji sudaro apie 90 % visų atvejų. Jos priežastys dažniausiai nėra aiškios, bet ją lemia genetika, gyvenimo būdas, amžius. Liga vystosi lėtai, o komplikacijos atsiranda po kelių metų.

2. Antrinė hipertenzija
Sudaro apie 10 % atvejų. Ji atsiranda dėl kitų ligų, pavyzdžiui:

• Inkstų ligų,

• Hormonų sutrikimų (Kušingo sindromas, feochromocitoma),

• Miego apnėjos,

• Tam tikrų vaistų (pvz., kontraceptikų, vaistų nuo skausmo).

Kodėl pakyla kraujo spaudimas? Pagrindiniai rizikos veiksniai

• Paveldimumas,

• Rūkymas ir alkoholis,

• Nutukimas,

• Fizinio aktyvumo stoka,

• Riebi ir sūri mityba,

• Lėtinė įtampa ir stresas,

• Amžius (dažnesnė vyresniems nei 55 m.).

Kaip žinoti, ar Jūsų kraujospūdis padidėjęs?

Normalios ribos:

• Optimalus: < 120/80 mmHg

• Normalus: 120–129/80–84 mmHg

Padidėjęs kraujo spaudimas:

• Aukštas normalus: 130–139/85–89 mmHg

• 1 laipsnio hipertenzija: 140–159/90–99 mmHg

• 2 laipsnio: 160–179/100–109 mmHg

• 3 laipsnio: ≥180/110 mmHg

• Izoliuota sistolinė hipertenzija: >140/<90 mmHg

Ką daryti, jei Jums padidėjęs kraujo spaudimas?

1. Matuokite kraujo spaudimą reguliariai
Ryte ir vakare, ramybės būsenoje – svarbu stebėti pokyčius.

2. Keiskite gyvenimo būdą

• Vartokite mažiau druskos, daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų,

• Ribokite kavą, alkoholį,

• Nerūkykite,

• Miegokite 7–8 val. per parą.

3. Judėkite

• Bent 30 min. per dieną skirkite vaikščiojimui, važinėjimui dviračiu ar mankštoms.

4. Vartokite paskirtus vaistus
Gydymą parenka gydytojas, o vaistus būtina vartoti reguliariai – net ir tada, kai savijauta pagerėja.

Kokios gali būti negydytos hipertenzijos pasekmės?

Negydomas aukštas kraujo spaudimas gali sukelti:

• Miokardo infarktą,

• Insultą,

• Širdies nepakankamumą,

• Inkstų nepakankamumą,

• Aortos aneurizmą.

Kada kreiptis į gydytoją?

• Jei kraujo spaudimas viršija 140/90 mmHg,

• Jei jaučiate galvos skausmą, širdies plakimą, dusulį, kraujuoja iš nosies,

• Jei esate vyresni nei 55 m. ar turite genetinę riziką.

👉 Registruokitės šeimos gydytojo konsultacijai per Telesante.lt – pasirūpinkite savo širdies sveikata jau šiandien.

Registracijos nuoroda – Registracija – Telesante

Šaltiniai –

https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/hypertension

https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/high-blood-pressure/symptoms-causes/syc-20373410