Mikrobioma ir kaip mikroorganizmai valdo… Mikrobiologijos tėvas Antonijus Levenhukas (ol. Antonie van Leeuwenhoek), kuris ištyrė įvairias bakterijas, grybus ir pirmuonis, dabar labai nudžiugtų matydamas mikrobiologijos mokslo pažangą.
Atradimų ir tyrimų seka per šiuos kelis dešimtmečius įrodė ir pakeitė ankščiau galiojusią sampratą, kad žmogaus organizme mikroorganizmai egzistuoja kaip pavienės ląstelės. Dabar jau tampa vis labiau akivaizdu, kad mikroorganizmai gyvena sudėtingose grupėse, kuriose rūšių sąveika ir bendravimas yra labai svarbūs ir turi didelę įtaka žmogaus sveikatai ir ligų atsiradimui.
Mikrobiota tai gyvų mikroorganizmų rinkinys, tam tikroje aplinkoje Labiausiai paplitusi yra virškinimo mikrobiota. Mikrobiomas – yra mikroorganizmų ir jų genų, gyvenančių tam tikroje aplinkoje, rinkinys. Tai yra bakterijos ir jų genai). Mikrobiomas – mikrobiota plius jos „scena“ ir supančios aplinkos sąlygos
Įsivaizduokite šurmuliuojantį miestą įprastą dieną, skubančius žmones. Tai taip atrodo žmogaus kūne gyvenantis mikrobiomas, kurį sudaro trilijonai mikroorganizmų (taip pat vadinamų mikrobiota arba mikrobais) iš tūkstančių skirtingų rūšių. Tai ne tik bakterijos, bet ir grybeliai, parazitai ir virusai. Sveikame žmogaus organizme ši itin marga ir gausi publika taikiai sugyvena. Mikrobiomas netgi vadinamas kaip paskutinis žmogaus organas, nes jis atlieka daugybę funkcijų.
Kur gyvena
Mikrobiota kolonizuoja praktiškai visus žmogaus paviršius – odą, kvėpavimo takus, urogenitalinę sistemą, o didžiausias bakterijų kiekis randamas virškinamajame trakte – storajame žarnyne yra ~70 proc. visų žmogaus bakterijų
Kiekvienas žmogus turi visiškai unikalų mikrobiotos tinklą. Pirmą kartą su mikroorganizmais žmogus susiduria būdamas kūdikis, gimdymo metu ir per motinos pieną.. Vėliau aplinkos poveikis ir mityba gali pakeisti žmogaus mikrobiomą.
Mikrobioma ir kaip mikroorganizmai valdo… Mikrobiomą sudaro
Mikrobiomą sudaro mikrobai, kurie yra naudingi ir potencialiai žalingi. Dauguma jų yra simbiotiniai (kai naudingi ir žmogaus organizmui, ir mikrobiotai), o kai kurie, mažesniais skaičiais, yra patogeniški (skatina ligas). Sveikame kūne patogeninė ir simbiotinė mikrobiota egzistuoja be problemų. Bet jei ši pusiausvyra sutrinka – tai sukelia infekcinės ligos, tam tikros dietos arba ilgalaikis antibiotikų ar kitų bakterijas naikinančių vaistų vartojimas – atsiranda disbiozė, sustabdanti normalią sąveiką. Dėl to organizmas gali tapti jautresnis ligoms.
Literatūros sąrašas :
https://microbiomejournal.biomedcentral.com/articles/10.1186/s40168-020-00875-0
