Šis rodiklis taikomas tiriant dvi patologijų grupes: 1) onkologiją; 2) nėštumo patologiją. Onkologinės indikacijos. Onkologijoje AFP naudojamas sekti: 1) pirminį kepenų vėžį; 2) reprodukcinės sistemos navikus. Pirminis kepenų vėžys dažniausiai atsiranda kepenų cirozės ar lėtinio hepatito fone. Kepenų cirozės ir lėtinio hepatito atveju α-fetoproteinas – AFP yra vertingas monitoringo parametras ir gali būti naudojamas pirminiam kepenų vėžiui diagnozuoti (tai yra nustatyti tuos atvejus, kai cirozė pereina į vėžį). Padidėjusi AFP koncentracija kraujyje gali būti randama 90% ligonių, sergančių pirminiu kepenų vėžiu. Pirminis kepenų vėžys – palyginti reta liga.

Onkologija

Be to, AFP padidėjimą sukelia sėklidžių navikai (ne seminominės kilmės). Didelė AFP koncentracija rodo didelę naviko masę ir blogą ligos prognozę. Seminomos, disgerminomos, diferencijuotos teratomos niekada nesukelia AFP koncentracijos padidėjimo kraujyje. Cholangioceliuliniai tulžies latakų navikai kepenyse taip pat nepasižymi AFP koncentracijos padidėjimu. Įtarus cholangioceliulinį naviką arba kasos naviką, gali būti naudinga papildomai ištirti vėžio žymenį CA 19-9 (žr. CA 19-9). Germinatyvinio naviko atveju abu žymenys – AFP ir β-hCG – turi būti nustatomi kartu, nes jie nevienodai reaguoja į  gydymą.  Neseminominio naviko metu AFP jautrumas yra 50–80%. Kombinuojant AFP ir β-hCG, bendras abiejų parametrų jautrumas lygus 86%. Pooperaciniu periodu AFP ir  β-hCG  koncentracijos didėjimas anksti rodo piktybinio proceso progresavimą, recidyvavimą (didėjimas pagal laboratorinius rodiklius nustatomas keletą mėnesių anksčiau, nei tai gali parodyti kitos diagnostinės procedūros). Didelės AFP ir β-hCG koncentracijos rodo blogą ligos prognozę. Kiti piktybiniai navikai, sukeliantys AFP koncentracijos padidėjimą, yra šie: skrandžio vėžys, storosios žarnos vėžys, tulžies takų navikai, kasos vėžys bei vėžio metastazės kepenyse.

Atliekant α-fetoproteinas – AFP ir CEA tyrimus, kartu galima diferencijuoti pirminį kepenų vėžį nuo kepenų metastazių. Maža AFP koncentracija kraujyje, kartu esant padidėjusiai CEA koncentracijai, rodo vėžio metastazes kepenyse. Pirminio kepenų vėžio atveju pirmiausia padidėja AFP. Kartais nustatoma abiejų rodiklių – AFP ir CEA – padidėjimas. CEA koncentracijos padidėjimas kartu su AFP koncentracijos padidėjimu pirminio kepenų vėžio metu randamas 20–60% ligos atvejų.

Nėštumo patologija

Nėštumo indikacijos. α-fetoproteinas – AFP nustatymas kraujyje ir amniono skystyje padeda rasti vaisiaus vystymosi defektus nėštumo metu. Skiriant AFP tyrimą, reikėtų atsižvelgti į keletą šio rodiklio ypatybių:

1) tyrimą tikslinga atlikti nėščiosioms, jau anksčiau gimdžiusioms kūdikį su genetiniais defektais;

2) jį tikslinga nustatyti vyresnėms nei 30–35 metų nėščiosioms (jeigu nėščiosios amžius viršija 30 metų, apsigimimų dažnumas ryškiai padidėja);

3) optimaliai nustatyti AFP rodiklį yra nedaug laiko. Tai 16–21 nėštumo savaitė;

4) radus AFP koncentracijos sumažėjimą arba padidėjimą, tyrimas turi būti kartojamas. Net 67% atvejų, pakartojus tyrimą, vaisiaus apsigimimo diagnoze suabejojama;

5) pakartotinai radus patologiškai pakitusią AFP koncentraciją, atliekama sonografija su citogenetiniu ištyrimu (gali tekti atlikti amniocentezę). Jeigu atliekama amniocentezė, AFP koncentracija vaisiaus vandenyse įvertinama genetinės konsultacijos centre. Skirtingai nuo serumo AFP koncentracijos, vaisiaus vandenyse nustatoma AFP koncentracija nuo 16-os iki 21-os normalaus nėštumo savaitės turi mažėti;

6) dvynukai, trynukai arba daugiau vaisių didina AFP koncentraciją serume (tada apsigimimo skryningas pasiremiant AFP mažiau informatyvus). AFP testo paskirtis – išaiškinti ir racionaliau atrinkti nėščiąsias amniocentezei. AFP padidėjimas nėščiosios serume leidžia įtarti spina bifida, o sumažėjimas – Down sindromą.

Padidėjimas (onkologija)

• Pirminis kepenų vėžys (retas, skirtingai nei cholangioceliulinis vėžys);
• Ne seminominiai sėklidžių navikai;
• Ne seminominiai sėklidžių navikai;
• Kartais: skrandžio vėžys, storosios žarnos vėžys, kasos ir cholangioceliulinis vėžys, hepatitas, cirozė,
Crohn liga, polipozė.

Sumažėjimas nėščiosioms (AFP reikšmės mažesnės, negu turi būti tam tikrą nėštumo savaitę)

• Down sindromas;
• 18 chromosomos anomalija;
• Mola hydatidosa;
• Nėštumas iš tikrųjų trumpesnis, nei manoma.

Padidėjimas nėščiosioms (AFP reikšmės didesnės, negu turi būti tam tikrą nėštumo savaitę)

• Nervinio vamzdelio defektai (sutrikęs protinis ir fizinis vystymasis): 1) spina bifida; 2) anencephalon; 3) meningomyelocele;
• Pilvo sienelės defektai: 1) gastroshisis; 2) omphalocele;
• Gleivinių defektai: 1) žarnyno atrezija; 2) įgimta nefrozė;
• Kitos priežastys: 1) vaisiaus mirtis, 2) nėštumas ilgesnis, nei manoma (pagal savaičių skaičių); 3) keli vaisiai, pvz., dvynukai; 4) labai maža nėščiosios kūno svoris.

Galite pasitarti su mūsų šeimos gydytojais.

Šaltinis