Antikūnai IgG prieš EBV (Epštein barr) kapsidinį antigeną – tyrimas parodo buvusį kontaktą, aktyvią infekciją arba viruso atsinaujinimą. Epštein-Baro virusas sukelia ūmią infekciją – infekcinę mononukleozę. Viruso sukeliamų simptomų klinikinis spektras yra itin platus – būdingas karščiavimas, angina, limfmazgių ir blužnies padidėjimas.

Antikūnai IgG prieš Epstein Barr viruso (EBV) kapsidinį antigeną aptinkami 2-4 ligos savaitę. Kraujo tyrime randamas padidėjęs monocitų kiekis, Ig G arba Ig M padidėjimas. Antikūnų IgG prieš EBV kapsidinį antigeną (Epštein barr) padidėjimas be Ig M padidėjimo rodo, kad liga jau persirgta seniau, susidarė imunitetas. Šio rodiklio padidėjimas išlieka visam gyvenimui.

Ligos požymiai

Dažnai ligos pradžia pasireiškia nespecifiniais požymiais: bendru negalavimu, dideliu nuovargiu, apetito stoka, šaltkrėčiu, raumenų skausmais. Vėliau pakyla temperatūra, krečia šaltis, skauda gerklę ir galvą, „laužo” kaulus. Temperatūra kelias dienas gali būti aukšta, vėliau nukrinta ir aukščiau 38°C nepakyla. Karščiuojama nuo 2–7 iki 20 dienų. Gali atsirasti negausių rausvų dėmelių ant veido, liemens ir galūnių. Vienas iš dažniausių ligos simptomų yra daugelio, ypač kaklo, pažastų, rečiau kirkšnių, limfmazgių padidėjimas. Gerklė ir tonzilės būna paraudę, ant tonzilių atsiranda pilkšvų ar žalsvų apnašų. Taip pat gali būti dantenų, burnos gleivinės uždegimas. Nuovargis gali išlikti net keletą mėnesių.
Iki 5 metų, vaikams EBV infekcija dažniausiai nesukelia ligos simptomų, tačiau ji gali pasireikšti nebūdingais požymiais: irzlumu, pilvo skausmu dėl žarnų pasaito limfmazgių ar blužnies padidėjimo, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiais. Infekcinės mononukleozės simptomai retai trunka ilgiau nei 4 mėnesius, jeigu užsitęsia ilgiau nei 6 mėnesius, ji vadinama lėtine EBV infekcija. 2 mėn po persirgtos ligos nerekomenduojama sportuoti ir dirbti sunkius darbus.

Galite pasitarti su mūsų šeimos gydytojais.

Šaltinis