Žmogus turi savo kraujo grupę: 0, A, B, AB bei Rh teigiamą arba neigiamą. Būtina žinoti savo kraujo grupę perpilant kraują, todėl ją reikia nustatyti prieš operacijas, gaunant vairuotojo pažymėjimą.

Rezus (Rh) kraujo grupę lemia eritrocitų paviršiuje esančių kelių skirtingų baltymų (žymimų raidėmis C, D, E) derinys. Pats svarbiausias baltymas (antigenas), pagal kurį atliekami rezus kraujo grupės tyrimai, yra D. Jeigu ląstelės paviršiuje dominuoja D antigenas, kraujo grupė vadinama rezus teigiama (Rh teigiama). Tačiau galimos šio antigeno variacijos, kurių rutininiai laboratoriniai tyrimai neaptinka.

Kartais D antigenų eritrocitų paviršiuje yra mažai. Tai priklauso nuo amino rūgščių sekos D baltymo grandinėje, kas nulemia, kaip jis “giliai” įsodintas eritrocito membranoje ir kiek jo matosi paviršiuje. Jeigu baltymo matosi mažai, tokiu atveju jis vadinamas “silpnu D antigenu”, nors epitopai (t.y. viršūnėlės prie kurių tvirtinasi antikūnai), yra nepakitę. Tiriant laboratorijoje toks D antigenas neaptinkamas ir gaunamas „anti D neigiamas“ rezultatas (kitaip Rh neigiama kraujo grupė). Europiečių populiacijoje tokių žmonių pasitaiko apie 1 proc.

Kartais D antigeno epitopai yra pažeisti/pakitę, nors matomas kiekis eritrocitų paviršiuje pakankamas. Tokie D antigenai vadinami „daliniu D antigenu“, arba D variantais. Jie taip pat neaptinkami įprastais tyrimo metodais ir gali būti gaunamas „anti D neigiamas“ rezultatas (kitaip Rh neigiama kraujo grupė).
Visi žmonės, kuriems nustatyta Rh neigiama kraujo grupė yra laikomi rezus neigiamais recipientais, t.y. iškilus kraujo perpylimo poreikiui galinčiais gauti tik Rh neigiamą kraują, nepriklausomai nuo to, kad gali turėti silpną D ar D pakitusio antigeno variantą. Tačiau, jeigu jie norėtų tapti donorais, t.y. duoti kraujo kitiems asmenims, jie bus ištirti papildomai, kitais tyrimo metodais, skirtais nustatyti silpno D antigeno ar D variantų buvimą. Donorai turintys šiuos antigenus laikomi Rh teigiamą kraujo grupę turinčiais asmenimis.

AB0 kraujo grupę lemia eritrocitų paviršiuje esantys baltymai, kitaip vadinami antigenais. Jie žymimi raidėmis A ir B. Priklausomai nuo to, kurios grupės antigenai yra ant eritrocitų paviršiaus.

Sskiriamos keturios kraujo grupės:

• 0 (I) – kai eritrocitų paviršiuje nėra nei A, nei B antigenų;
• A (II) – kai ertitrocitų paviršiuje yra A antigenai;
• B (III) – kai eritrocitų paviršiuje yra B antigenai;
• AB (IV) – kai eritrocitų paviršiuje yra A ir B antigenai.

Kraujo grupę svarbu žinoti, jei iškyla kraujo perpylimo būtinybė. Žmogui perpylus netinkamos grupės kraują, gali kilti gyvybei pavojingų reakcijų.

Galite pasitarti su mūsų šeimos gydytojais.