Rotavirusas: kaip jį atpažinti, gydyti ir apsisaugoti nuo žarnyno infekcijos
Vasarą daugiau laiko praleidžiame lauke, keliaujame, lankomės renginiuose ar ilsimės prie vandens telkinių. Tačiau net ir tada, kai viskas atrodo gerai, mūsų sveikatai gali grėsti pavojai, apie kuriuos retai pagalvojame. Viena iš tokių ligų – rotavirusinė infekcija. Rotavirusas ypač pavojingas kūdikiams ir mažiems vaikams, bet gali paliesti ir suaugusiuosius.
Rotavirusas – tai labai užkrečiamas virusas, sukeliantis ūminį žarnyno uždegimą (gastroenteritą). Jis plinta fekaliniu–oraliniu būdu, dažniausiai per nešvarias rankas, paviršius ar užterštą maistą ir vandenį. Liga smarkiai paveikia virškinimo sistemą, sukeldama stiprų viduriavimą, vėmimą, karščiavimą ir dehidrataciją.
Pirmieji rotavirusinės infekcijos požymiai
Rotavirusinė infekcija paprastai pasireiškia po 1–3 dienų nuo užsikrėtimo. Įtarimų turėtų kelti:
Staigus viduriavimas, dažnai vandeningas, kartais su gleivėmis,
Vėmimas, kuris gali trukti 1–2 dienas,
Karščiavimas, dažnai aukštesnis nei 38 °C,
Pilvo skausmas, spazmai,
Bendras silpnumas, vangumas, sumažėjęs apetitas,
Kūdikiams – dehidratacijos požymiai: sausos lūpos, mažai šlapinimosi, mieguistumas.
Pavojingiausia – skysčių netekimas. Mažiems vaikams rotavirusas gali per kelias valandas sukelti pavojingą dehidrataciją.
Kaip nustatoma ir gydoma ši infekcija?
Rotavirusas dažniausiai diagnozuojamas remiantis simptomais. Jei reikia, atliekamas išmatų tyrimas, nustatantis rotaviruso antigenus.
Gydymas – simptominis. Antibiotikai neveiksmingi, nes tai virusas. Svarbiausia:
Skysčių ir elektrolitų atstatymas (ypač mažiems vaikams),
Lengva dieta (jei įmanoma),
Kartais skiriami probiotikai ar vaistai nuo vėmimo.
Sunkesniais atvejais, ypač vaikams, gali prireikti gydymo ligoninėje – lašinamos infuzijos.
Kaip apsisaugoti nuo rotaviruso?
Efektyviausia priemonė – vakcinacija kūdikystėje. Lietuvoje rotaviruso vakcina įtraukta į vaikų skiepų kalendorių.
Taip pat svarbu:
Dažnai plauti rankas, ypač po tualeto ir prieš valgį,
Valyti ir dezinfekuoti paviršius,
Vengti kontaktų su sergančiais asmenimis,
Kruopščiai plauti vaisius ir daržoves.
Kada kreiptis pagalbos?
Jei:
Vaikas viduriuoja ar vemia ilgiau nei 1–2 dienas,
Pastebite dehidratacijos požymius (sausa burna, silpnumas, mieguistumas, retas šlapinimasis),
Karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 2 dienas ar labai aukštas,
Negaunate į burną skysčių (ypač vaikui),
Būklė greitai blogėja.
Negalima delsti – dehidratacija gali būti pavojinga gyvybei, ypač kūdikiams ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Kur kreiptis?
Norėdami pasikonsultuoti greitai ir patogiai, kreipkitės į „Telesante“ šeimos gydytojus. Mūsų gydytojai įvertins jūsų būklę, patars dėl gydymo ar tyrimų, o prireikus – išrašys siuntimą ar vaistus.
👉 Daugiau informacijos ir registracija – https://telesante.lt/registracija/
