Skarlatina: kai gerklės skausmas slepia rimtesnę bakterinę infekciją
Skarlatina – tai ūminė bakterinė infekcija, kurią sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas – ta pati bakterija, kuri sukelia anginą, tačiau skarlatinos atveju organizmas reaguoja į bakterijos išskiriamus toksinus, dėl kurių atsiranda būdingas bėrimas, liežuvio ir odos pokyčiai. Nors dažniausiai serga vaikai nuo 3 iki 10 metų, užsikrėsti gali ir suaugusieji, ypač kontaktuodami su sergančiais vaikais. Liga plinta oro lašeliniu būdu – kosint, čiaudint, kalbant – arba per kontaktą su infekuoto asmens seilėmis, nosies išskyromis ar užkrėstais daiktais. Negydoma skarlatina gali sukelti rimtų komplikacijų: reumatinę karštinę, inkstų uždegimą, vidurinės ausies uždegimą ar net širdies vožtuvų pažeidimus, todėl labai svarbu laiku atpažinti ligą ir pradėti gydymą antibiotikais, kad būtų išvengta ilgalaikės žalos organizmui.
Kaip atpažinti skarlatiną? Pagrindiniai simptomai
Skarlatinos simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus 2–5 dienoms po užsikrėtimo:
Staigus karščiavimas (dažnai >38,5 °C);
Stiprus gerklės skausmas, ypač ryjant;
Paraudusi ir išbrinkusi ryklė, padidėję tonzilės su pūlingomis apnašomis;
Būdingas bėrimas – smulkus, šiurkštus, tarsi „švitrinis popierius“, prasidedantis nuo kaklo, pažastų, kirkšnių ir plintantis po visą kūną;
Liežuvis pirmomis dienomis baltas, vėliau tampa ryškiai raudonas
Odos paraudimas ant skruostų, su išblyškusia zona aplink burną;
Galvos skausmas, pykinimas, pilvo skausmas, ypač vaikams;
Padidėję limfmazgiai kaklo srityje.
Bėrimas paprastai trunka 5–7 dienas, o po jo gali sekti odos pleiskanojimas, ypač delnuose ir paduose.
Kas sukelia skarlatiną? Kaip ja užsikrečiama?
Skarlatiną sukelia Streptococcus pyogenes – bakterija, išskirianti eritrogeninį toksiną, į kurį organizmas reaguoja su bėrimu ir kitais simptomais. Šis streptokokas plinta:
Lašeliniu būdu, kai sergantis žmogus kosėja ar čiaudi;
Per rankas, žaislus, indus ar kitus paviršius, jei po kontakto nesilaikoma higienos;
Per tiesioginį kontaktą su sergančiuoju ar besimptomiu nešiotoju.
Svarbu žinoti, kad žmogus tampa užkrečiamas dar prieš pasireiškiant simptomams ir lieka toks maždaug 10 dienų, jei nėra gydomas antibiotikais. Su gydymu užkrečiamumas trunka tik 1–2 dienas nuo antibiotikų vartojimo pradžios.
Kaip gydoma skarlatina?
Bendras gydymas:
Poilsis ir lovos režimas, ypač pirmosiomis ligos dienomis;
Pakankamas skysčių vartojimas (vanduo, arbata, sultinys);
Skausmą ir karščiavimą mažinantys vaistai – paracetamolis arba ibuprofenas;
Lengvas maistas, kad neapsunkintų virškinimo, vengti rūgščių gėrimų, jei skauda gerklę.
Specifinis gydymas:
Antibiotikai – dažniausiai skiriamas penicilinas ar amoksicilinas, o penicilinui alergiškiems – azitromicinas ar kiti alternatyvūs vaistai;
Svarbu baigti visą paskirtą kursą, net jei simptomai išnyksta anksčiau, kad būtų išvengta komplikacijų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei vaikui ar suaugusiajam pasireiškia aukšta temperatūra, gerklės skausmas ir odos bėrimas;
Jei ligos simptomai negerėja per 48 valandas nuo antibiotikų vartojimo pradžios;
Jei atsiranda odos pleiskanojimas, širdies permušimų, apatinių galūnių tinimas ar tamsus šlapimas – tai gali būti vėlyvų komplikacijų požymiai;
Jei šeimoje yra kūdikis, nėščioji ar žmogus su nusilpusia imunine sistema, kuris galėjo turėti kontaktą su sergančiu.
👉 Registruokitės šeimos gydytojo konsultacijai per Telesante.lt – laiku pradėtas gydymas padeda išvengti pavojingų komplikacijų.