Vėjaraupiai: kodėl ši vaikystės infekcija gali sukelti rimtų komplikacijų?
Vėjaraupiai – tai ūminė virusinė infekcija, kurią sukelia Varicella zoster virusas. Liga pasireiškia būdingu pūsleliniu bėrimu, karščiavimu, nuovargiu ir bendru silpnumu. Nors dažniausiai vėjaraupiais serga 3–6 metų vaikai ir liga praeina lengva forma, suaugusiesiems, kūdikiams, nėščiosioms ar imuniteto nusilpnintiems asmenims ji gali būti pavojinga dėl dažnesnių ir sunkesnių komplikacijų. Virusas priklauso Herpesviridae šeimai, todėl kartą persirgus vėjaraupiais, jis lieka organizme visam gyvenimui. Vėliau, sumažėjus imunitetui, šis virusas gali suaktyvėti ir sukelti kitą ligą – juostinę pūslelinę.
Vėjaraupiai plinta oro lašeliniu būdu, kai sergantysis kosti, čiaudi ar kalba. Užsikrėsti galima ir per tiesioginį kontaktą su sergančiojo bėrimais ar išskyromis, netiesiogiai – per daiktus, ant kurių pateko pūslelių turinio, ar per placentą, jei virusu užsikrečia nėščioji. Sergantis asmuo tampa užkrečiamas dar prieš pasirodant bėrimams (apie 2 dienas) ir išlieka pavojingas aplinkiniams tol, kol visos pūslelės virsta šašais (dažniausiai 5–7 dienas). Virusas yra labai lakus – patalpoje lengvai pasklinda oru, tačiau lauke greitai žūva nuo ultravioletinių spindulių.
Kaip atpažinti vėjaraupius? Pagrindiniai simptomai
Vėjaraupių inkubacinis laikotarpis – nuo 10 iki 21 dienos.
Pirmieji simptomai dažnai primena lengvą peršalimą:
nedidelis karščiavimas (iki 38,5 °C);
nuovargis, galvos ar raumenų skausmas;
sumažėjęs apetitas.
Po 1–2 dienų atsiranda būdingas pūslelinis bėrimas, kuris plinta bangomis:
prasideda nuo rausvų dėmelių;
virsta skaidriomis pūslelėmis;
džiūva ir tampa šašais.
Bėrimas dažniausiai apima plaukuotą galvos dalį, veidą, liemenį, galūnes, gleivines (burną, akis, lytinius organus). Odoje vienu metu galima matyti visas bėrimo stadijas – tai vadinamas polimorfinis bėrimas. Niežulys – stiprus ir varginantis.
Kaip gydomi vėjaraupiai?
Bendras gydymas:
Poilsis, lovos režimas, dažnas patalpų vėdinimas;
Daug skysčių, lengvas, nekarštas maistas;
Vengti bėrimų kasymo (kad neatsirastų randai ar bakterinės infekcijos);
Higiena: prausimasis po tekančiu vandeniu, švarūs drabužiai, patalynės keitimas.
Simptominis gydymas:
Niežuliui mažinti – specialūs tepalai, antihistamininiai vaistai;
Karščiavimui >38,5 °C – paracetamolis (aspirinas nerekomenduojamas!);
Esant sunkiai eigai ar nusilpusiam imunitetui – antivirusiniai vaistai (pagal gydytojo paskyrimą).
Svarbu: kol atsiranda naujų bėrimų ir visi esami dar nepasidengę šašais – būtina vengti viešų vietų ir kontaktų su kitais.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei karščiavimas trunka ilgiau nei 3 dienas;
Jei pasireiškia stiprus niežulys, kosulys, kvėpavimo ar neurologiniai simptomai;
Jei serga kūdikis, nėščioji ar žmogus su nusilpusia imunine sistema;
Jei ligos eiga atrodo neįprastai sunki arba įtariama komplikacija (pvz., pūlingos žaizdos, bėrimo infekavimas, dusulys, mieguistumas).
Ar galima apsisaugoti nuo vėjaraupių?
Taip – skiepai yra veiksmingiausia prevencija.
Nors Lietuvoje vėjaraupių vakcina neįtraukta į nacionalinį skiepų kalendorių, ją galima įsigyti savo lėšomis. Vakcina rekomenduojama:
vaikams nuo 12 mėn. (kai kuriais atvejais – nuo 9 mėn.);
suaugusiesiems, kurie nesirgo vėjaraupiais;
žmonėms, dirbantiems su vaikais ar sergančiaisiais (pvz., medikams);
planuojančioms nėštumą moterims;
asmenims su nusilpusiu imunitetu (kai nėra kontraindikacijų).
Skiepijama 2 dozėmis. Pasiskiepijus įgyjamas ilgalaikis imunitetas – išvengiama ne tik sunkių ligos formų, bet ir komplikacijų, įskaitant juostinę pūslelinę.
Kada rekomenduojama pasitarti su gydytoju?
Jei:
įtariate, kad sergate vėjaraupiais;
norite pasiskiepyti arba pasitikrinti imunitetą (atliekamas Varicella IgG kraujo tyrimas);
turite kūdikį, esate nėščia ar kontaktavote su sergančiuoju.
👉 Registruokitės šeimos gydytojo konsultacijai per Telesante.lt –