Cholesterolis ir ką jis reiškia?
Cholesterolis yra lipidų (riebalų) rūšis, atliekanti daug svarbių funkcijų. Jis būtinas normaliam organizmo veiklai ir įeina į ląstelių membranų sudėtį, dalyvauja hormonų gamyboje ir vitamino D apykaitoje.
Kraujyje yra 2 pagrindiniai cholesterolio šaltiniai:
- cholesterolio kiekis maiste
- cholesterolio, kurį gamina kepenys
Cholesterolio rūšys
DTL – didelio tankio cholesterolis („gerasis“ cholesterolis) yra tas skaičius, kurį būtų gerai turėti didesnį.
MTL- mažo tankio cholesterolis („blogojo“ cholesterolio) kiekis turi būti mažesnis. Trigliceridai yra kita riebalų rūšis kraujyje. Didelis trigliceridų kiekis paprastai reiškia, kad reguliariai suvalgote daugiau kalorijų nei sudeginate. Didelis kiekis gali padidinti širdies ligų riziką.
Kodėl cholesterolio kiekis yra svarbus?
Cholesterolio kiekis yra svarbus, nes jis padeda žinoti širdies ligų riziką.
DTL pašalina „blogąjį“ cholesterolį iš kraujo, pernešdamas nereikalingą cholesterolį atgal į kepenis, kur jis suskaidomas ir pašalinamas iš organizmo.
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje yra žalingas. Jis gali patekti į kraujagyslių sienelę, pažeisti jos vientisumą ir sukelti aterosklerozinių apnašų – plokštelių susidarymą – tai susiaurina arterijas ir jos tampa mažiau lanksčios.
Šis plokštelių kaupimosi procesas vadinamas ateroskleroze. Tai gali sukelti rimtų problemų, priklausomai nuo to, kokias kraujagyslės labiau pakenkia:
Vainikinių kraujagyslių liga: sutrikdo kraujo tekėjimas širdyje.
Periferinių kraujagyslių liga: sutrinka kojų ir rankų kraujotaka.
Miego arterijų liga: sutrinka kraujo tekėjimas galvos smegenyse.
Padidėjusį cholesterolį neįmanoma pajausti – cholesterolis per kraują keliauja tyliai. Ir tyliai virsta plokštelėmis. Galima ilgą laiką nepastebėti ar cholesterolio veiklos ir nebus jokių simptomų, kol… neištiks infarktas ar insultas.
Kadangi galima gyventi daug metų ir nejusti cholesterolio veiklos, todėl reiktų reguliariai tikrinti cholesterolio kiekį kraujyje. Jei cholesterolio kiekis yra per didelis, tai būtinai reikia įvertinti ir kitus rizikos veiksnius
Kaip dažnai ir nuo kada tikrintis cholesterolį
Cholesterolio kiekis skiriasi priklausomai nuo amžiaus, svorio ir lyties
Iki 19 metų
Vaikams, kurių šeimose nėra ankstyvų mirčių ir šeiminės hipercholisterinemijos (genetiškai pavedimos ligos- tokie vaikai tikrinami nuo 2 metų amžiaus)),cholesterolio patikrą reiktų atlikti du kartus :vaikystėje ir vėlyvoje paauglystėje. Pirmasis patikrinimas turėtų būti atliekamas nuo 9 iki 11 metų amžiaus, o antrasis – nuo 17 iki 21 metų amžiaus.
Nuo 20 metų
Ilgainiui organizmas gamina daugiau cholesterolio, todėl yra rekomenduoja visiems 20 metų ir vyresniems reguliariai tikrintis cholesterolio kiekį, geriausia – maždaug kas 5 metus.
Vyrams nuo 40 metų, moterims nuo 50 metų rekomenduojama patikra kasmet.
Kas įtakoja cholesterolį
Veiksniai, kuriuos galima pakeisti.
1. Nesveikos gyvensenos įpročiai. Valgant daug maisto, kuriame yra daug sočiųjų riebalų, padidėja „blogojo“ MTL cholesterolio kiekis. Sočiųjų riebalų yra riebiuose mėsos ir pieno produktuose. Ne daugiau kaip 10% jūsų dienos kalorijų turi sudaryti iš sočiųjų riebalų.
2. Fizinio aktyvumo trūkumas.
3. Rūkymas sumažina DTL cholesterolio kiekį, ypač moterims, ir padidina MTL cholesterolį.
4. Stresas gali padidinti tam tikrų hormonų, pvz., kortikosteroidų, kiekį. Tai gali paskatinti jūsų organizmą gaminti daugiau cholesterolio.
5. Vartojant per daug alkoholio (daugiau nei du gėrimus per dieną vyrams arba vieną gėrimą per dieną moterims) gali padidėti bendras cholesterolio kiekis.
Veiksniai, kurių negalima pakeisti:
1. Genetinis paveldimumas.
2. Šeiminė hipercholesterolemija (FH) yra paveldima būklė, kurios metur randamas didelis cholesterolio keikis, net jei nėra kitų rizikos veiksnių.
Gretutinės ligos:
1. Inkstų liga , kepenų ligos, cukrinis diabetas, sutrikusi skydliaukės veikla (hipotireozė – kai organizmas negamina pakankamai skydliaukės hormonų);
2. Augimo hormono trūkumas (kai pasigamina nepakankamai augimo hormono).
