Kam reikalingas tyrimas?
Bendras kraujo tyrimas BKT yra atrankinis automatizuotas kraujo tyrimas, suteikiantis informaciją apie visas kraujo ląsteles (eritrocitus, leukocitus, trombocitus), ląstelių pasiskirstymą pagal dydį. Tyrimas padeda atrinkti daug skirtingų ligų: anemijas, infekcijas, uždegimines ligas, mitybos būklę, kraujavimą.
Kada reikia atlikti tyrimą?
Paprastai skiriamas kaip pirmas sveikatos patikrinimo tyrimas ir yra pagrindinis atspirties taškas tolesniems, tikslesniems tyrimams. Rekomenduojama BKT tyrimą atlikti ne tik profilaktiškai, bet ir bet kurio negalavimo atveju. Tyrimas padeda diagnozuoti ir stebėti daugybę būklių. Tyrimą rekomenduojama atlikti jei jaučiamas nuovargis ar silpnumas, arba yra infekcija, uždegimas, formuojasi mėlynės ar yra neįprastas kraujavimas.
Koks mėginys tyrimui yra reikalingas?
Kraujas paimamas iš rankos venos. Vaikams gali būti imamas iš piršto galiuko, o naujagimiams – iš kulno.
Kaip pasiruošti tyrimui?
Nereikia.
Ką reiškia mano rezultatai?
BKT rezultatai yra vertinami kompleksiškai, atsižvelgiant į visus matuojamus parametrus, asmens nusiskundimus ir kitus klinikinius požymius. Rekomenduojama dėl rezultatų visada pasikalbėti su savo gydytoju. Pavienių parametrų pokyčiai:
1. Leukocitų skaičius – padidėja infekcijų, uždegimo atvejais, sergant vėžiu, leukemijomis, o sumažėja dėl autoimuninių ligų, virusinių infekcijų, taip pat dėl sunkių infekcijų, kaulų čiulpų nepakankamumo, blužnies padidėjimo, kepenų ligų ar alkoholio vartojimo, kai kurių vaistų vartojimo.
2. Neutrofilai – dinamiška leukocitų populiacija. Jų skaičius (proporcija) kinta kasdien priklausomai nuo to, kas vyksta organizme. Tai vienos iš pirmųjų ląstelių stojančių į kovą su bakterine infekcija.
3. Limfocitai – leukocitų populiacija, kurios skaičius (proporcija) gali padidėti ar sumažėti dėl virusinių infekcijų, padidėja sergant lėtine limfocitine leukemija.
4. Monocitai – leukocitų populiacija, kurios skaičius (proporcija) gali padidėti kai kurių infekcijų (pvz., tuberkuliozės) ar kaulų čiulpų pažeidimo atvejais.
5. Eozinofilai – leukocitų populiacija, kurios skaičius (proporcija) gali padidėti dėl astmos, šienligės, egzemos, alergijos vaistams, kai kurių parazitinių infekcijų ir kitų ligų, tokių kaip vaskulitas, Hodžkino limfoma ir kaulų čiulpų pažeidimas, atvejais
6. Bazofilai – leukocitų populiacija, kurios skaičius (proporcija) gali padidėti kai kurių infekcijų, uždegiminių ligų ar kaulų čiulpų pažeidimo atvejais, pavyzdžiui lėtinės mieloidinės leukemijos.
7. Eritrocitai, hemoglobinas ir hematokritas – skaičiai mažėja anemijų atvejais, didėja dėl per gausios eritrocitų gamybos arba skysčių netekimo (viduriuojant, nevartojant skysčių, dėl nudegimų).
8. MCV – padidėja vitamino B12 ir folio rūgšties stokų atvejais, sergant kepenų ligomis, nėštumo metu, piktnaudžiaujant alkoholiu, esant skydliaukės problemų, kaulų čiulpų pažeidimui. Sumažėja geležies stokos anemijos ar užsitęsusios uždegiminės ligos atveju.
9. MCH – sumažėja geležies stokos, uždegiminių ligų ar talasemijos atvejais.
10. MCHC – padeda interpretuoti MCH rezultatus.
11. RDW – padidėjimas parodo nenormalų eritrocitų pasiskirstymą pagal dydį, kuris gali būti dėl geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumo ar dėl kaulų čiulpų sutrikimo.
12. Trombocitai – padidėjęs skaičius atsiranda po kraujavimo, uždegimo, infekcijų ir operacijų, esant kaulų čiulpų sutrikimams, asmenims su pašalinta blužnimi arba sutrikusia blužnies funkcija. Sumažėjęs skaičius yra susijęs su imuninėmis ligomis, vitaminų trūkumu, kai kuriais vaistais, alkoholizmu, kepenų ligomis, blužnies padidėjimu, kaulų čiulpų sutrikimais ir kai kuriais retais paveldimais sutrikimais.
13. MPV – kinta priklausomai nuo trombocitų gamybos, didesnis MPV būdingas jauniems trombocitams, mažesnis – seniems.
Susiję tyrimai
BŠT, kraujo citomorfologinis tyrimas
Susijusios būklės/ligos.
Infekcijos, uždegiminės, imuninės ligos, anemijos, vitamino B12 stoka, folio rūgšties stoka, kaulų čiulpų pažeidimai
Pasikonsultuoti galite su mūsų gydytojais
