Tai krešėjime dalyvaujantis baltymas. Nustačius jo koncentraciją kraujo plazmoje galima toliau spręsti apie reikalingus kitus krešėjimo rodikliu tyrimus.

Šis rodiklis naudojamas norint nustatyti įgimtą afibrinogenemiją (hipofibrinogenemiją, disfibrinogenemiją) įtariant DIK sindromą.

Fibrinogeną sintezuoja kepenys. Fibrinogeno didėjimas kraujyje (tam pačiam individui darant serijinius tyrimus) yra kardiovaskulinės sistemos patologijos rizikos veiksnys (net ir tuo atveju, jeigu šie pokyčiai neišeina už normos ribų). Fibrinogenas yra fiziologinė medžiaga, turinti daug įtakos ENG rodikliui. Nustatant fibrinogeno aktyvumą negalima diagnozuoti trombozės, bet galima preliminariai spręsti, ar reikia kitų krešėjimo tyrimų. Esant normaliai fibrinogeno koncentracijai negalima atmesti tromboembolinių komplikacijų rizikos.

Fibrinogenas dalyvauja kraujo krešėjimo procese, uždegimo židinio organizme apribojime. Fibrinogeno koncentracijos norma kraujyje apie 2–4 g/l. Jo koncentracijos padidėjimas kraujyje gali rodyti, kad organizme vyksta uždegiminis procesas, intoksikacija. Fibrinogeno koncentracija taip pat būna padidėjusi pooperaciniu periodu, po traumų. Ryškiai padidėjusi koncentracija gali būti esant navikams ar nekroziniams procesams organizme, sergant sisiteminėmis jungiamojo audinio ligomis (pvz. vilklige). Fibrinogeno padidėjimas yra savarankiškas koronarinės širdies ligos, išeminio insulto rizikos veiksnys.

Šaltinis

Galite pasitarti su mūsų šeimos gydytojais.